Karantinas ir psichinė sveikata

Turbūt niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kada nors teks išgyventi filmo vertą scenarijų, kai baimę ir nerimą visoje planetoje sėjanti COVID – 19 pandemija, įkalinusi namuose kone visą pasaulį, visus mus privertė sustoti. Laikais, kai pasisėdėjimai su draugais kavinėse ir baruose ar tolimos kelionės kaip niekada lengvai pasiekiamos, karantino sąlygų įvedimas akimirksniu įšaldė visų mūsų gyvenimus. Kai kurių specialistų teigimu, tokią priverstinę socialinę izoliaciją netgi galima įvardyti „didžiausiu pasaulyje socialiniu eksperimentu“ ar „kolektyvine trauma“, todėl neabejojama, kad reikia laukti vienokių ar kitokių pasekmių žmonių psichikos sveikatos būklei.

Įvesti apribojimai siekiant sustabdyti užsikrėtimų COVID-19 infekcija plitimą daugeliui žmonių keičia kasdieninį gyvenimą. Reikia laiko, kad priprastume prie naujos realybės: darbo iš namų, laikino nedarbo, vaikų mokymosi namuose, fizinio kontakto trūkumo su kitais šeimos nariais, draugais ir kolegomis. Prisitaikymas prie tokių gyvenimo būdo pokyčių, baimės užsikrėsti virusu ir nerimo dėl ypač pažeidžiamų artimųjų valdymas mums visiems kelia iššūkių. Ypač sunku su jais susidoroti gali būti žmonėms, turintiems psichinės sveikatos problemų.

Lietuvių psichinė sveikata vertinama kaip viena prasčiausių visoje ES, o koronaviruso pandemija, paskui ją sekęs karantinas, kiti suvaržymai ir ekonominiai iššūkiai jos tikrai nepagerino. Tačiau situacija – gan paradoksali: sunkių psichikos sutrikimų turinčių asmenų srautai stacionaruose sumažėjo. Neatmetama, kad tikrieji koronaviruso krizės padariniai psichinei sveikatai pasireikš prasidėjus žiemai.

Laimei, yra daug dalykų, kuriuos galime daryti rūpindamiesi savo pačių psichine sveikata ir padėdami kitiems, kuriems galbūt reikia papildomos paramos ir globos.

  • Laikykitės įprastos dienotvarkės arba sudarykite naują:

kelkitės ir eikite miegoti kasdien panašiu laiku,

laikykitės asmeninės higienos,

maitinkitės reguliariai, valgykite sveiką maistą,

reguliariai mankštinkitės,

nustatykite laiką darbui ir poilsiui,

skirkite laiko mėgstamai veiklai.

  • Sumažinkite naujienų srautą. Pamėginkite sumažinti laiką, kurį skiriate žiūrėdami, skaitydami arba klausydamiesi naujienų, kurios jus verčia nerimauti ar sielvartauti. Susipažinkite su naujausia informacija iš patikimų naujienų šaltinių nusistatytu metu, vieną ar du kartus per dieną. Klausykite valstybinės ir vietos valdžios institucijų patarimų ir rekomendacijų, sekite informaciją
  • Palaikykite socialinį kontaktą. Jei galimybės judėti apribotos, palaikykite reguliarų kontaktą su jums artimais žmonėmis telefonu arba internetu.
  • Ribokite laiką prie ekrano. Sekite, kiek laiko kasdien praleidžiate prie TV, kompiuterio ar telefono ekrano. Darykite reguliarias pertraukėles.
  • Videožaidimai. Nors videožaidimai gali pasitarnauti kaip atsipalaidavimo būdas, daug laiko praleisdami namuose galime jausti potraukį prie žaidimų užsibūti ilgiau nei įprastai. Užtikrinkite, kad savo dienotvarkėje skiriate pakankamai laiko kitokioms veikloms.
  • Socialinės medijos. Savo paskyras socialiniuose tinkluose naudokite pozityvioms ir vilties teikiančioms istorijoms platinti. Pataisykite pamatytą neteisingą informaciją.
  • Padėkite kitiems. Jei galite, pasiūlykite pagalbą kitiems žmonėms savo bendruomenėje, pavyzdžiui, padėkite nupirkdami maisto ir jį pristatydami.

Jei esate tėvai

Stresinėse situacijose vaikams būdinga siekti daugiau jūsų dėmesio. Ką galite padaryti:

  • Kiek įmanoma, išlaikykite įprastą dienotvarkę arba sudarykite naują, ypač jei privalote likti namuose.
  • Pasikalbėkite su vaikais apie koronavirusą atvirai, jų amžiui tinkama kalba.
  • Padėkite savo vaikams, jei jie mokosi namuose, ir užtikrinkite, kad būtų skiriama laiko žaidimams.
  • Padėkite vaikams rasti teigiamų būdų išreikšti savo jausmus: baimę, liūdesį. Tam gali pasitarnauti bendra kūrybinė veikla, pavyzdžiui, žaidimai ar piešimas.
  • Padėkite vaikams išlaikyti kontaktą su draugais ir šeimos nariais telefonu ir virtualiais kanalais.
  • Užtikrinkite, kad jūsų vaikai kasdien atsitrauktų nuo ekranų ir kartu su jumis leistų laiką užsiimdami kitokiomis veiklomis. Imkitės kūrybos: nupieškite piešinį, parašykite eilėraštį, pastatykite iš kaladėlių statinį, iškepkite pyragą, dainuokite ir šokite. Jei turite galimybę, pažaiskite kieme.
  • Pamėginkite užtikrinti, kad jūsų vaikai nepraleistų žymiai daugiau laiko nei įprastai, žaisdami videožaidimus.

Galime padėti sau. Netgi kai negalime pakeisti situacijos, galime pakeisti požiūrį į ją. Būtent požiūris lemia daug patiriamos kančios. Kaip galime jį pakeisti šių dienų situacijoje? Susitaikykime su apribojimais ir supraskime, kad dėl jų mes saugesni. Svarbu suvokti, kad toks atsakingas mūsų elgesys ir yra galimybė prisidėti prie situacijos keitimo kartu. Išmokti tokio sąmoningumo gal ir nepaprasta, bet jo išmokus nebereikės bijoti aplinkinio pasaulio tiek karantino metu, tiek tuomet, kai jis baigsis. Jei patiems nepavyksta suvokti, ką geriausia galime padaryti šioje situacijoje dėl savęs ir kitų, nepavyksta nurimti pačiam vienam ar su artimųjų pagalba, labai svarbu tinkamai pasirinkti, kam savo rūpesčius patikėsite. Svarbu, kad tuo, kam juos patikėsite, pasitikėtumėte.

Karantino metu specialistai teikia pagalbą nuotoliniu būdu ir tai yra efektyvi priemonė užtikrinanti gydymo tęstinumą, pacientui tereikia kreiptis į savo Psichikos sveikatos centrą arba šeimos gydytoją, kuris nukreips pas tinkamą specialistą.

Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologas teikia nemokamas konsultacijas tel. 861689223.

 

 

Naudoti šaltiniai:

https://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/psi

https://muge.eu/karantino-issukiai-psichinei

https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1159770/

 

Visuomenės sveikatos specialistė Jolanta Legavičienė

 

Žodinė paieška

Renginiai

Kovo  2021
Pi An Tr Ke Pe Še Se
   
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  
© 2021 mir.lt
Versija neįgaliesiems